- koliojimas
- ×kõliojimas sm. (1) KII332, koliójimas (1) NdŽ; SD56, koliójimos ind. (ž.) → kolioti: Neatduokit piktą už piktą arba koliojimą už koliojimą LC1887,40. | refl.: Už koliójimos abidvės [bobos] gavo po septynias paras Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.